Turbūt pats laikas parašyt apie senas atostogas, kai sekančios jau yra suplanuotos :)

Įvyko josios vasaros antrojoj pusėj – dvi pirmos rugpjūčio savaitės. Bet įdomybės prasidėjo dar prieš tai: sugalvojom išsinuomot busiuką, bet jo paieškas pradėjom likus porai savaičių. Rezultatas toks, kad basta, nieko nėra, viskas rezervuota. Bet išgelbėjo (tuo metu mes taip galvojom) pažįstamas, radęs tinkamą transporto priemonę pas kitą pažįstamą. Likus keliom dienom paaiškėjo, kad ir to neturim. Tada atsirado netyčia vienas Kaune, kurį gavom ir išvykom maždaug dviem dienom vėliau nei buvo planuota. Štai ir jis:

Slovakia

Per naktį pradundėjom visą Lenkiją ir atsidūrėm Slovakijoje. Ten pasigrožėjom vietiniais gamtos vaizdais, paklaidžiojom po čigonų kaimus (vaizdai ten nekokie, pvz. vaikai su rūbais purvinose upėse maudosi) kol galiausiai pasiekėm pirmąją stotelę: “Slovenskij Raj” nacionalinis parkas. Su tokiais ir panašiais vaizdais:

Slovakia

Jėgų po naktinio keliavimo vis dar buvo pakankamai, kad pradėtume kilimą į kalną sekant sraunų mažą upokšnį. Buvo ten ir metalinės kopėčios, ir kriokliai, ir mediniai laiptukai, ir grandinės prisilaikymui, ir visoki įdomūs laiptukai prie uolų pritvirtinti, bet realiai imant jokio saugumo. Užtat smagu, labiausiai įstrigusi atostogų vieta. Kopėm į viršų bene 4 valandas ir atkritom nusileidę apačion. Aišku, dar buvo toks dalykas kaip kad imobilaizerio pametimas tuo metu, t.y. busiukas be jo neužsiveda, reiktų laukt kol atsiųst iš Lietuvos kitą, bet visgi suradom :)

Slovakia

Ir vėl į kelią… Kalnai, kalneliai, pakalnės apaugę, medeliai pražydę, akutės apraibę, stabdžiai užkaitę.
Taip ir pasiekėm Vengriją, užsipylėm kuro už 80000 vietinių pinigų. Sustojom prie Balatono ežero papietaut. Vėjuota buvo, ežerioks banguotas, vanduo nelabai švarus. Suvalgėm tradicinio vengriško guliašo porciją:

Hungary

Gavom lietaus gerą porciją. Kroatijos pasienyje sugalvojo mūsų bagažinę patikrint, alkoholio paieškot. Deja, deja, jau viskas buvo ištuštinta 😀 Sutemus pasiekėm mūsų antrą stotelę – “Plitvička Jezera” nacionalinį parką. Pernakvojom ir praleidom ilgą pusdienį jame. Gražūs vaizdai, ką jau ir bepridursi. Tik kad debesuota buvo, o sako, kad po saule dar geriau viskas ten atrodo.

Croatia

Croatia

Croatia

Ir vėl pajudėjom į kelią. Kirtom daugybę tunelių, pasivažinėjom siaurais išsiraičiusiais kalnų keliukais, sustojom pasigrožėt vietiniais peizažais ir vakarop pasiekėm trečią stotelę – Makarską.

Croatia

Croatia

Dar iškart atvykę spėjom paieškot kur gyvent, bet buvo totaliai viskas užimta, tai nudundėjom į kempingą. Kaip vėliau paaiškėjo, tai pas juos tuo metu vyko karo pabaigtuvių metinės. Buvo nedarbo dienos, todėl patys kroatai buvo suvažiavę į pajūrį. Užtat taip ir užkišta buva :)

Croatia

Croatia

Ten apsistojom šiek tiek ilgėliau, norėjosi šiek tiek nieko neveikt, nors aš tą laiką išnaudojau knygos skaitymui. Iš ten vykom į mūsų ketvirtą stotelę – Dubrovniką. Realiai buvom ten tik senamiestyje, t.y. pilies viduje. Perėjom visą tą garsią sieną, gana greitai gavosi, nespėjom iškept :) Vaizdai ten širdį veriantys, bet saulutė irgi ne ką nusileidžia savo “šiltais” spindulėliais.

Croatia

Croatia

Apsižvalgę iki soties patraukėm atgal. Ir būtinai turėjom išsirinkt patį neparankiausią maršrutą mūsų busiukui išvykt iš Dubrovniko, nors iš kitos pusės davė adrenalino, patiko. O buvo taip, kad lipom į labai statų kalną siauru keliuku su 180 laipsnių posūkiais maždaug kas 30 metrų. Dar būtų nieko, bet iš viršaus pastoviai kas nors leisdavosi, o mes sustot nenorėjom, nes abejojom, ar po to pajudėsim iš vietos, nebent atgal. Gerai, kad visi suspratingi pasitaikė :)

Croatia

Croatia

Grįžę į Makarską dar paplaukiojom laivu po vietines salas, tarp kurių buvo ir visame pasaulyje žinoma Brac sala su Bol paplūdimiu, kuris mėgsta dažnai keisti savo formą. Dar buvom saloj, kurioj auga levandos, bet vietoj to, kad tą pamatyt, nuėjom vietinio vyno :)

Croatia

Croatia

Tada pasikeitė mūsų planai ir vietoj planuotų urvų Slovėnijoj pasirinkom visokius pasikarstymus Maribore. Mat nebuvo noro vėl vairuot labai kalnuotom vietovėm. Nuvykom vėlai, vėl į kempingą, skani vakarienė ir nakvynė. Ryte atsikeliam, einam pasiruošę šiek tiek pavargt, o ten žinia, kad jie dirba darbo dienomis dienomis tik po darbo valandų. Ką gi, susrikrovėm ir pro Austriją pajudėjom į Čekiją link Brno. Pasienyje dar netyčia sustojom Travel Free parduotuvėj, kur viskas buvo pigiau nei bet kurio oro uosto Duty Free, ko pasekoje mūsų bagažinikė užsipildė galutinai :)

Croatia

Pablūdijom ten po miestą, jautėsi jau atostogų pabaiga, apsiprekinom kam ko reik. Padarėm dar vieną žygį per naktinę Lenkiją ir grįžom namo. Vaizdas tuo metu buvo kiek tikoks nei tada, kai išvykom: nebuvo tiek daug išvartytų medžių ir pan. Praleidom visus audrų džiaugsmus…