Evaldo blogas

Praeitą savaitgalį buvau išvykęs į Londoną. Planų turėjau nedaug, bet gavosi taip, kad nuvykęs sugalvojau visko daugiau negu kad buvo laiko įvykdyt

Kelionės tikslai buvo futbolas, miuziklas ir susitikimai su artimais žmonėmis. Skrydis, žinoma, vėlavo porą valandų, bet pakeleiviai pasitaikė linksmų plaučių, tad kelionė neprailgo. O kas dėjosi lėktuve, tai gal geriau nepasakosiu

Aš, aišku, fotoaparatą pasiėmiau, bet maždaug pusė kelionės stovėjo visų užmirštas, tai ir foto padariau nedaug, bet pakankamai, kad būtų ką parodyti.

Futbolo rungtynės vyko tarp Londono West Ham United ir Liverpulio Everton. Šias rungtynes 80 minučių “plaktukai” žaidė žymiai geriau, bet neišnaudojo progų, o pabaigoj pavargo. Tuo pasinaudoję svečiai įmušė 3 įvarčius per 5 minutes ir, kaip bebūtų gaila, išsivežė pergalę…
Skaityti toliau »

Remtasi “Iliustruotasis mokslas” pateikta medžiaga

Nes į angliarūkštės prisotintus gaiviuosius gėrimus įmetus kelis “Mentos” ledinukus, išsiskiria daug anglies dvideginio dujų. Gėrimas ištrykšta, nes ledinukai pagreitina dujų burbuliukų susidarymą.

Kai gaiviajame gėrime atsiranda anglies dvideginio burbuliukų, jie turi atlaikyti didelį vandens paviršiaus įtempį. Todėl burbuliukų susidaro ant nedidelių vidinės butelio dalies nelygumų arba ant skystyje esančių nešvarumų. Jeigu alaus bokalas arba gaiviojo gėrimo stiklinė smarkiai putoja, reiškia, kad indas nėra visiškai švarus. (kiek kartų jau taip buvo…)

Sudedamosios “Mentos” dalys sumažina gėrimo paviršiaus įtempį. Tokį poveikį labiausiai sukelia speciali guma, gaunama iš akacijų. Kuo mažesnis skysčio paviršiaus įtempis, tuo lengviau jame formuojasi burbuliukai. “Mentos” ledinukų paviršius šiurkštus, o nedideli nelygumai puikiai tinka anglies dvideginio burbuliukams susidaryti.

Nuo ledinukų putoja, trykšta įvairūs angliarūkštės prisotinti gaivieji gėrimai, tačiau dėl skirtingos sudedamųjų dalių koncentracijos purslų išsiveržia nevienodai. Eksperimentais nustatyta, kad didžiausias tryškimas vyksta su “Diet Coke”.
Skaityti toliau »

Ar įsivaizduojate po Lietuvos miškus, laukus lakstančius leopardus? Arba žemę drebinančius dramblius? Aš tai tikrai ne

Tuo tarpu mokslininkai iškėlė tokią idėją, kad kai kurias nykstančias rūšis galima būtų išsaugoti, išplečiant jų gyvenamuosius plotus. O Lietuva buvo pasiūlyta būtent šioms dviems rūšims.

Beje, ši idėja nėra utopinė. Ji jau pradėta įgyvendint kitose šalyse. Pavyzdžiui, Skandinavijoje jau paleisti avijaučiai, Danijoje briedžiai, vidurio Europoje danieliai.

Įdomu, kaip viskas vyks toliau, galbūt sulauksime naujų gyvūnėlių

…baltieji ryžiai atsirado Himalajuose prieš 10000 metų ir kad tai mutavę laukiniai raudonieji ryžiai. Tenykščiai valstiečiai pradėjo auginti naują ryžių rūšį, nes šių ryžių nereikia ilgai virti ir iš jų lengviau išrinkti vabzdžius. 97,9% visų šiandien vartojamų ryžių rūšių yra kilusios iš šio augalo.

Informacija paimta iš žurnalo “Iliustruotasis mokslas”.